pradi
 

















 
 
 
 
 Rugsjo Artuma: Banyia rpestinga motina-mokytoja ar grisusi moralizuotoja?
 
 

Praddama naujus mokslo metus ir tsdama Tikjimo met sipareigojim apmstyti svarbiausias ms tikjimo tiesas, „Artuma“ kart klausia: kodl turtume klausyti Banyios mokymo? Koki apskritai ji turi teis mokyti mus? U i klausim slypi pamatinis – Banyios autoriteto – ikis. Neatsitiktinai numerio skaitytojus pasitinka naujojo vyskupo Liongino Virbalo SJ palinkjimas „pastebti vilties daigus“ ir pajusti, kad „Banyia yra daugiau u ms planus ir net darbus, kad joje pasilieka Tas, kuris j kr, priimdamas visus, atvira irdimi pas J atjusius“…

Ar inojote, kad pasaulyje 2012 metais veik per 92 000 katalikik pagrindini mokykl, per 70 000 pradini mokykl, dar deimtys tkstani vidurini mokykl ir beveik du tkstaniai universitet, o ias staigas priimami ne tik krikionys, ir nebtinai tikintys. Tad pagrstai galime didiuotis savo Banyia! Apie tai rao Romanas Kazakeviius, pristatantis Vatikano II Susirinkimo tv parengt Krikionikojo aukljimo deklaracij Gravissimum educationis. Be daugybs naujo aktualumo gavusi aspekt, jame taip pat deklaruojama u vaik ugdym atsakingj eilikumas, kur bando niveliuoti genderizmo ideologija: „Demokratija nesuderinama su vietimo monopoliu, nes neigt tv teis perduoti savo sitikinimus vaikams. <…> Šeimos teis ir pareiga suteikti savo ataloms aukljim pagal savo moralinius ir religinius principus.“

Taiau svarbu nepamirti, kad mokslo ir technologij paanga pati savaime nesunaikino blogio. Kun. Kstuio Briliaus MIC teigimu, isilavinimas be moralini vertybi praeityje neapsaugojo (ir nesaugo) monijos nuo trokimo panaudoti inias piktam. Švietime reikalingi moraliniai svertai. Todl „Banyia tebeturi uduot <…> Dievo sakymais per kiekvieno sin ugdyti mogaus, eimos, tautos moral“.

Vytaut Maciukait leidiasi aktuali diskusij, ar Banyios „tarpininkavimas“ tikrai toks eminantis ir nepatrauklus, kaip kalba sekuliarusis pasaulis?

Rugsj maiau sauls ir vasarik susitikim su draugais bei artimaisiais, maiau vakar gamtoje. Grta rutina. Taiau rugsjo „Artuma“ – dar labai vasarika, tryktanti kelioni ir susitikim spdiais. Prie v. Jokbo kapo Santjago de Kompostel ygiavusi Lietuvos Carito vadov Janina Kukauskien dalijasi patirtais spdiais ir tikina piligrimyst kartosianti, – negana to, kelio atkarpa turs bti gerokai ilgesn. O juk taip neseniai baigsi Lietuvos jaunimo dienos Kaune, Pasaulio jaunimo dienos Rio de aneire, kur popieius Prancikus kalbjo apie autentiko tikjimo trokim, su begaliniu pasitikjimu kreipsi jaunim: „inau, kad js nenorite gyventi laisvs iliuzijoje, pasiduoti madoms ir tik tam, kas i akimirk naudinga. inau, kad js norite siekti auktum, galutini pasirinkim, kurie padaro gyvenim prasming.“ „Artumoje“ skelbiami liudijimai jaunimo, dalyvavusio LJD ir PJD, – tai jaunatviko optimizmo utaisas.

Skaitytoj laukia ir kiti liudijimai – atskiras mergaii ir berniuk gimnazijas baigusij patirtis analizuoja patyrusi pedagog Viktut Silinien, i ties – tai atskir lyi mokykl reabilitacija, neinaudot galimybi revizija.

Tvas Antanas Saulaitis SJ pasakoja apie ugdomj skaut bendruomens veikl, kuri padeda jaunuoliams suprasti, kad „vidin drausm, savitvarda – tai pagrindas, kuriuo remiasi visos bendrijos veikla ir gyvenimo bdas; pajuntamas ir pasitenkinimas gerai atliktu udaviniu“.

Psicholog Zita Vasiliauskait aptaria eimos turtins padties tak vaik elgesiui; ir tai ne vienintelis rugsjo „Artumos“ tekstas, kuriame gvildenami vaik ugdymo ikiai, teikiama praktini patarim tveliams, troktantiems savo vaikus lavinti kantrybs, meils ir krikioniko teisingumo dvasia. „Kakas neseniai pradiugino primindamas Jzaus mokym apie Paskutin teism, – rao kun. Artras Kazlauskas. – Pirmiausia bsim klausiami, k esame gera padar. Paskui – k galj padaryti gero, bet nepadar. O tik paskui bus pasiirta nuodmes. Tad kvietimas: skubkime daryti gera!“

Ir naujasis Panevio vyskupas Lionginas drsina visus: „Banyiai reikia bti tikjimo skatintoja, o ne j kontroliuojania pastoracine muitine, jos centre turi bti Kristus. Mes gi esame kvieiami eiti visus tuos pakraius, kur nuklydusi ne viena, o gal net visos devyniasdeimt devynios avys.“

Rta LAZAUSKAIT

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi